Ar jums pažįstamas jausmas, kai jūsų nuotaika subjuro, o lyg ir nieko baisaus neįvyko? Arba staiga sukilo pyktis, kuris atrodo neproporcingai didesnis negu situacija?
Dažnai mūsų emocijos seka paskui mūsų poreikius ir neretai mes kreipiame dėmesį tik į emocijas (jau ir tai labai puiku!), tačiau svarbu pažvelgti ir į poreikius.
Noriu jūsų paklausti ar atpažįstate savo poreikius? Galbūt, kuriuos nors iš sarašo? Ar norėtumėte apie poreikius sužinoti daugiau? Drąsiai rašykite į komentarus, o mes atsakysime!
